ruilis

ruilis: ruĩlis (nlt.?) sm. (2), rùilis (1) 1. Žg velenas, volas žemei lyginti: Ruĩlį veža du arkliai Yl. Rùilis lengvas, uždėk kokį medį ant jo Ms. Gerai, kad toks didelis ruĩlis, tai sumaliau visus grumtus į miltus Krp. Taip lygu, lyg ruiliù parvažiuota Akm. Laikei savo ruilį par žiemas vasaras lauke, i supuvo Brs. Tavo rùilis ąžuolinis Lž. 2. reketys javams kulti: Vasarojų liuobam kulti su ruĩliais Yl. Arklį kinkė į ruĩlį i varė aplinkuo teme klojime Akm. Sūdedam tokį apvalį ir tad tą ruĩlį varom par tus linus LKT51(Klk). 3. vasarojaus pradalgės, suridentos į krūveles, voliukus: Avižas pirma surieta į ruiliùs, o paskuo stato į kazokus Mžk. Javus reik iš pradalgių suristi į ruiliukùs, kad geriau džiūtų Mžk. 4. koks panašus į volą daiktas: Ilgais ruĩliais [tešlą] suritink ir pakepk su batviniais Šts. Tarp dviejų šulelių įdėtas ruilis (volas), sunkiai pasukamas. Ant to ruilio apvyturta juosta rš. | prk.: Kas ne žmogus – makaronų ruĩlis – trumpas, drūktas Šts. Ot ruilis vyras, kaip kubilas Krp. 5. Šts tokia ežero žuvis.

Игры ⚽ Нужен реферат?

kylėtas — 2 ×kylėtas, a adj. (1) 1. prikaišiotas, prisegiotas kylių: Kylėtasis ruilis (kuliamasis velenas) Šts. 2. kuris kylio formos: Jie (akadai) pasižymėjo kylėtu rašymu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
sutrupinti — 1 sutrùpinti tr. K; SD165,108,130, SD263, MŽ, Sut, N, M, LL154,159 1. Kp, Alz, Krč, Upn, Pb suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms DŽ1. Trupiniais sutrùpino duoną rš. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
ta ta ta — ta ta tà interj. kartojant 1. plepėjimui nusakyti: Ta ta tà, ta ta tà – tas toks, tas toks Mšk. 2. mušimo garsui, taukšėjimui nusakyti: Gins tą arklį, toks ruilis bėgs įkinkytas, ta ta tà, ta ta tà, nu veizėk, iškuls Akm. Spragilai klojime… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias